Valstybės garantuojama teisinė pagalba

Valstybės garantuojama teisinė pagalba

TEISINĖ PAGALBA. KAS GALI PRETENDUOTI Į VALSTYBĖS GARANTUOJAMĄ?

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – įstatymas). Įstatymo paskirtis – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Todėl valstybės teisinė pagalba žmonėms, kurie neišgali samdyti teisininko yra vienintelis būdas apginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau kokią teisinę pagalbą jūs gausite, ar kokybišką ar nelabai, sunku pasakyti. Ko gero tai priklauso nuo pačio teisininko moralės lygio ir kompetencijos.

TEISINĖS PAGALBOS RŪŠYS

Teisinė pagalba, teisinę pagalbą
Valstybės garantuojama teisinė pagalba

Valstybės garantuojama teisinė pagalba skirstoma į tris rūšis. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija, antrinė teisinė pagalba ir pirminė teisinė pagalba. Pirminė teisinė pagalba Įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija. Taigi, tai teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Tačiau neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo šiuos dalykus asmenys privalo mokėti pildyti savarankiškai. Iš esmės pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą daugiausiai konsultacinio pobūdžio teisinė pagalba. Tuo tarpu sudėtingesnė ir didesnės apimties teisinė pagalba apima antrinę teisinę pagalbą.

Antrinė teisinė pagalba apima dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą. Atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą. Su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija, tai procesas, kurio metu pagal įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra. Šio proceso metu, vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

TEISĖ GAUTI VALSTYBĖS TEISINĘ PAGALBĄ NEATSIŽVELGIANT Į TURTĄ IR PAJAMAS
Gauti nemokama valstybės teisinę pagalbą turi teisę ne tik asmenys, kurių valdomas turtas ir gaunamos pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų rodiklių. Kiti asmenys yra nurodyti įstatymo 12 str., tačiau šis sąrašas nėra baigtinis.

Taigi, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi:

  • asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį. T. y. kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas.
  • nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų. Nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų. Taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
  • kiti, negu nurodyta 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose. Taip pat įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
  • asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
  • asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
  • asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
  • asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis.  Ir dėl šios priežasties, jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
  • asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo,priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai. (Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą).  Taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas. (Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą). Taip pat jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
  • skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
  • nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
  • nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo. Tačiau išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
  • nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei. Taip pat  kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
  • asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityjebylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu. Taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
  • asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
  • asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);
  • vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas;
  • įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
  • asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais. Taip pat  jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;
  • asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;
  • kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

ANTRINĖ TEISINĖ PAGALBA

Asmenys norintis gauti antrinę teisinę pagalbą privalo pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme turi būti nurodyti jo reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai. Taip pat įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu asmuo pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Atkreiptinas dėmesys, jeigu asmuo pateikia, informaciją ir dokumentus žinodamas, kad jie yra aiškiai neteisingi, atsako pagal  Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

PIRMINĖ TEISINĖ PAGALBA

Kaip jau buvo minėta, asmenys, norintys gauti antrinę teisinę pagalbą privalo pateikti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Visiškai kitoks reglamentavimas įtvirtintas siekiant gauti pirminę teisinę pagalbą. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, privalo kreiptis kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. Tuo tarpu, jeigu asmuo yra laisvės atėmimo vietoje ar kardomojo kalinimo vietoje, toks asmuo turi teisę kreiptis į tą savivaldybės vykdomąją instituciją, kurios veiklos teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta ar kardomojo kalinimo vieta.

Įstatymas numato, kad  pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką. Svarbu, kad šis laikas  turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos.

Atkreiptinas dėmesys į įstatymo 15 str. 2 d., kurioje nurodoma, jeigu priimamas sprendimas nesuteikti pirminės teisinės pagalbos, šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka. Iš vienos puses įstatymas numato galimybę skųsti savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą teismui. Tačiau susidaro situacija, kai asmuo kreipiasi su prašymu gauti nemokamą valstybės teisinę pagalbą, tikėtina, nes naudotis mokamomis teisinėmis paslaugomis neturi lėšų. Tuo tarpu atsisakius šią pagalbą suteikti, asmeniui tuo pačiu metu siūloma samdytis teisininką teismui apskųsti sprendimą nesuteikti nemokamos teisinės pagalbos. Nors tai ir yra teisinga, tačiau tuo pačiu skamba  neįprastai.

ANTRINĖ TEISINĖ PAGALBA. KAS GALI PASINAUDOTI?

Antrinė teisinė pagalba suteikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Taip pat kitiems Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantiems fiziniams asmenims, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;

2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;

3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *